Kalba, balsas ir gebėjimas bendrauti yra gamtos mums suteiktos dovanos, kurias priimame kaip savaime suprantamą procesą. Balsas yra vienas iš svarbiausių žmogaus išraiškos būdų. Jį mes naudojame kasdien, bendraudami su kitais žmonėmis, dainuodami, dalyvaudami renginiuose ar net garsiai kalbėdami su savimi ir pan.
Balso sutrikimas – tai visiškas ar dalinis fonacijos sutrikimas dėl anatominių ar funkcinių balso aparato pakitimų (Makauskienė, Ivoškuvienė, 2022, p.357). Balso sutrikimai įvardinami šiais terminais: afonija, disfonija, fonastenija.
Balso sutrikimai dažniausiai pasireiškia kalbinių profesijų asmenims: pedagogams, žurnalistams, vadybininkams, gidams. Taip pat asmenims, kurie dirba šaltose, drėgnose, dulkėtose ir triukšmingose aplinkose.
Balso sutrikimų priežastys
Balso sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Organinės priežastys (balso sutrikimai atsiranda dėl įgimtų ar įgytų organinių balso aparato pakitimų). Tai gali būti susiję su gerklų traumomis (dėl intubacijos, cheminio poveikio), gerklų uždegimais (refliuksas, laringitas), balso stygų mazgeliais, edemomis, Parkinsono liga, išsetine skleroze, polipais, balso sutrikimais dėl sutrikusios klausos.
- Funkcinės priežastys (balso sutrikimai atsiranda dėl psichinių veiksnių, profesinių ypatybių ar netaisyklingo balso naudojimo). Tai apima vokalinį nuovargį, balso traumas (riksmas, šauksmas, krenkštimas).
- Psichogeninės priežastys: Depresija, nerimas, ilgalaikis stresas.
Dažniausi balso sutrikimų rizikos veiksniai:
- peršalimo ligos ir didelis kalbinis krūvis sergant jomis;
- rėksmingas, nuolat forsuojamas, per garsus kalbėjimas;
- piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas;
- įgimtos ar įgytos balso aparato ligos;
- darbas arba poilsis užterštoje aplinkoje (prirūkytoje, dulkėtoje, chemikalų paveiktoje)
- sutrikusi klausa;
- nesubalansuota mityba (gausus, nevitaminingas, riebus, keptas maistas).
Balso sutrikimų įveikimas
Balso sutrikimo įveikimas yra tiesiogiai susijęs su sutrikimo pobūdžiu ir priežastimi. Kai balso sutrikimai yra sudėtingi, būtina kreiptis pas otorinolaringologą, kuris, esant reikalui, nukreiptų pas logopedą (balso sutrikimo įveikimui).
Dažniausiai balsą nuvargina ir funkcinius balso sutrikimus išprovokuoja balso aparato pertempimas. Pateikiame keletą rekomendacijų, kaip to išvengti:
- Venkite klyksmo, garsaus šūkavimo, rėkavimo, riksmo, pernelyg garsaus juoko. Įsiminkite: kiekvienas riktelėjimas yra smūgis jūsų balso klostėms.
- Nedarykite nenatūralaus savo balso skambesio. Nekalbėkite įkvepiant, venkite forsuojamo šnabždesio, nes šnabždesys yra kalbėjimas, tik šnabždant labiau įtempiamos balso klostės.
- Stenkitės mažiau kalbėti triūkšmingose aplinkose (ūžiant mašinoms, skambant garsiai muzikai, važiuojant autobusu, traukiniu ir pan.).
- Stenkitės kuo rečiau valgyti aštrų maistą. Nevalgykite riešutų ar šokolado prieš didesnį kalbinį krūvį (paskaitą, choro repeticiją ir pan.).
- Apribokite savo kalbėjimą. Aktyviai pakalbėję 40-45 min. reikėtų padaryti 10-15 min. tylos pertrauką. Užkimus, sergant peršalimo ligomis, reikėtų visiškai nutraukti dainavimą, nevaidinti spektakliuose, nesakyti kalbų didelėse auditorijose. Sudėtingesniai balso sutrikimo atvejais, būtinai kreipkitės į otorinolaringologą.
- Pajutę balso nuovargį ar įtampą nusiraminkite ir atsipalaiduokite. Jei yra galimybė, atsigerkite šiltų arba kambario temperatūros skysčių. Venkite per šaltų ir per karštų skysčių.