Dažniausiai kalbama apie vaikų kalbos sutrikimus, tačiau visi suprantame, jog kalbos sutrikimai suaugusiems asmenims yra ne ką mažesnė problema.
Sąveika su aplinka: Iššūkiai ir galimybės
Suaugusiems asmenims, turintiems kalbos sutrikimų, kyla įvairių sunkumų ir iššūkių, su kuriais tenka susidurti, pvz.: socialinio bendravimo barjerai, kai gebėjimas išreikšti savo mintis tampa apsunkintas; šeimos ir bendruomenės palaikymo stoka, kuomet artimųjų ir aplinkinių supratimas, parama ir kantrybė yra raktas į geresnę savijautą. Kalbos sutrikimai veikia socialinį bendravimą ir ryšį su aplinka. Iššūkiai, su kuriais susiduria asmenys turintys kalbos sutrikimų gali sukelti socialinę izoliaciją ir žemą savivertę. Pamažu žmogus pradeda jaustis kitoks, tarsi atskirtas nuo kitų, nes jis negali laisvai reikšti savo minčių, įsitraukti į diskusijas, pokalbius. Po kurio laiko, tylėjimas tampa vienintele išeitimi, artimieji susitaiko ir įpranta prie to, kad jis daugiau laiko praleidžia savo mintyse, mažai bendrauja. Tinkama ir laiku suteikta pagalba gali viską pakeisti. Logopedinių pratybų metu, specialistas atkreipia dėmesį į konkrečius ir svarbiausius kalbos sutrikimo aspektus, pritaiko darbo metodus ir būdus, pateikia rekomendacijas artimiesiems, savarankiškam darbui namuose. Vaizdinės priemonės, bendros veiklos, individualizuotos strategijos, naujausios technologijos, nuolatinis darbas ir tikslo siekimas gali vėl pagerinti ar net sugrąžinti kalbos supratimą, išraišką, bendravimą su aplinkiniais. Bendravimas gali būti sudėtingas, bet jis neturi būti neįmanomas.
Kalbos sutrikimai: Ypatumai
Afazija yra kalbos sutrikimas, kuris atsiranda dėl galvos smegenų žievės kalbos zonų pažeidimo. Šis sutrikimas pažeidžia šnekamąją (ekspresyviąją) kalbą, kalbos supratimą, rašymo ir skaitymo gebėjimus bei skaitomo teksto suvokimą. Tai paveikia žmogaus gebėjimą suprasti kitų kalbą bei pačiam išreikšti mintis.
Kiekvienas atvejis yra unikalus ir kiekvienam asmeniui, turinčiam afaziją, pasireiškia skirtingai – nuo visiško žodžių praradimo iki neaiškių kalbos fragmentų.
Dizartrija yra kalbos sutrikimas kai dėl kalbėjimo raumenų sistemos sutrikimų yra sunku ištarti garsus ir/ar žodžius. Šiam sutrikimui būdingi fonacijos, artikuliacijos, kvėpavimo sistemos, prozodijos ir rezonavimo sutrikimai. Tai gali lemti sunkumus kalbant aiškiai ir suprantamai, nes garsai gali būti iškreipti arba neaiškūs. Logopedinių pratybų pagalba galima sustiprinti raumenų kontrolę ir pagerinti kalbos sklandumą.
Disfagija arba rijimo sutrikimas yra nesugebėjimas ir negalėjimas atlikti vienų ar kitų rijimo proceso veiksmų (rijimas apima čiulpimą, kandimą, kąsnio suformavimą, kramtymą ir kąsnio nurijimą). Dažniausiai rijimo sutrikimai pasižymi negalėjimu atkąsti maisto, lėtu kramtymu ar visišku negalėjimu kramtyti, padidėjusiu seilėtekiu, skysčių ištekėjimu iš burnos, maisto kritimu iš burnos bei refliuksu. Dirbant su specialistu yra parenkamos tinkamos konsistencijos maistas, ugdomi taisyklingo maitinimosi įgūdžiai, parenkama maitinimuisi reikalinga tinkama kūno padėtis ir t.t.
Disfonija arba balso sutrikimas atsiranda dėl anatominių ar funkcinių balso aparato pakitimų kai visiškai arba dalinai sutrinka fonacija. Balso sutrikimams būdingas girdimas oro iškvėpimas, šaižus, šiurkštus, prislopintas arba užkimęs balsas, pakitęs balso garsumas, neįprastas rezonansas, visiškas balso praradimas ar balso drebėjimas. Pagrindinis logopedo, dirbančio su asmenimis, turinčiais balso sutrikimus, tikslas – pagerinti jų balso kokybę, kvėpavimo ir balso klosčių veiklą.
Kalbos sutrikimas – tai kelias, kuriame žodžiai gali tapti labirintais, tačiau tuo pačiu, atrandami nauji būdai bendrauti, augti ir suprasti gilius emocijų sluoksnius.